Šri Narajana Pandita „HITOPADEŠA. IŠMINTIS MAŽIEMS IR DIDELIEMS“, komentarų autorius Satjanarajana Dasa

Viena populiariausių sanskrito knygų Indijoje – „Hitopadeša“ sudaryta iš trumpų pasakojimų, įdėtų į personifikuotų gyvūnų lūpas. Pasakėčios parašytos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems suprantama kalba, nereikalaujančia didelių pastangų suvokti jų moralę.
Daugelyje šalių tai viena iš skaitomiausių vaikų knygų. Sumaterialėjusiame šiandienos pasaulyje ji moko saviugdos, įkvepia žmones apmąstyti ir pritaikyti tūkstantmečiais sukauptą išmintį, gyventi pagal aukštesnius principus. Juk, kaip sakoma Vedose, materiali gerovė nėra galutinis žmogiškosios būties tikslas.
________________________________
Pagrindinis knygos herojus yra prašomas išlavinti paikus karaliaus sūnus ir išugdyti juos valdovais. Neišmanėliai princai nelinkę mokytis, todėl sumanusis mokytojas siekia juos sudominti, sekdamas patrauklias pasakėčias, o į jas įpindamas patarimų apie dorovę bei kitas charakterį ugdančias vertybes.
Vaikai mėgsta „Hitopadešą“ dėl pasakėčių, kuriose gyvūnai įasmenina tam tikrus žmonių bruožus. Knyga paklausi ir tarp suaugusiųjų, netgi mokslininkų, mat joje glūdi per amžius sukaupta išmintis. Mokslieji skaitytojai įvertins devanagario rašmenis, paraidinę sanskrito perrašą bei pažodinį vertimą.
Pagrindiniai „Hitopadešos“ dorovės principai kloja tvirtą pamatą ugdant kilnų charakterį, siekiant  dvasinės pažangos.
 
Didžiausias turtas – neatimamas, neįkainojamas ir nesunaikinamas – yra žinios.
Kaip vežimas neriedės vienu ratu, taip likimas neduos vaisių, jei nedėsi pastangų.
Turtą pelnai per vargus, praradęs sielvartauji, o prisikaupęs apkvaišti.
Tad kaip gali sakyti, kad jis neša laimę?
Kaip liepsna gali tik išblėsti, bet niekada nešaldys, taip ir garbingas
žmogus verčiau mirs, nei elgsis nederamai.