Apie ajurvedą

Apie ajurvedą

AJURVEDA – tai mokslas apie sveikųjų sveikatos palaikymą individualia mityba ir gyvensena bei ligų priežasčių gydymą natūraliomis priemonėmis.

Ajurveda – tai išbaigta, tūkstantmečiais išbandyta, nekintanti, neturinti šalutinio poveikio sveikatos sistema, nuo Vydūno ir dar ankstesnių laikų praktikuojama neabejingų savo sveikatai lietuvių.

AJURVEDA – HOLISTINIS GYVENIMO MOKSLAS,

PIRMOJI MEDICINOS SISTEMA

  Apie ajurvedą vakariečiui

Ajurvedos mokslas yra kilęs iš Vedų – pirminio žinių šaltinio, aiškinančio kūrinijos (gamtos) egzistencijos dėsnius. Jos buvo perduodamos žodžiu, o maždaug prieš 5000 metų užrašytos raštu.

Ajurveda yra pirmoji medicinos sistema. Tai mokslas apie kūno, proto ir sielos pusiausvyrą bei darną tiek organizmo viduje, tiek tarp organizmo ir aplinkos. Žmonės vertinami kaip neatskiriama savo aplinkos dalis, o ne kaip atskirai nuo pasaulio egzistuojančios būtybės.

Ajurvedos paskirtis – sveikųjų sveikatos palaikymas ir ligų gydymas. Prioritetas teikiams sveikatos palaikymui.

Ajurvedoje žmonių kūnai ir protai skirstomi į tris skirtingus tipus, kurių gydymas yra skirtingas, t.y.: tos pačios ligos gydymas skirtingų tipų kūnuose yra skirtingas, o įvairių ligų gydymas to paties tipo žmonėse – vienodas. Ši medicina skiriasi nuo šiandieninės alopatinės tuo, kad gydoma bet kurios ligos (ir būsimos) stadijos priežastis (kūno doša), o ne ligos simptomai.

Gamtoje viskas sudaryta iš penkių elementų, tai: ugnis, žemė, vanduo, oras ir eteris. Žmogaus organizme šie elementai sudaro tris biologines energijas – došas: vata (oras ir eteris), pita (ugnis) ir kapha (žemė ir vanduo). Šių elementų dariniai – došos – atsispindi fizinėje ir psichologinėje žmogaus sandarose.

Kiekvienas kūnas gimsta su tam tikra šių elementų pusiausvyra ir kombinacija. Tai yra prigimtinė kūno konstitucija – praktiti. Gyvenimo eigoje dėl neteisingos gyvensenos, mitybos ir mąstymo susidariusi laikina (kintanti) kombinacija vadinama doša – vikruti, kuri traktuojama kaip negalavimas (liga). Ji, siekiant sveikatos, turi būti atstatoma į prigimtinį lygmenį. Tai tridošos konsepcija, kuri yra esminė, nes vatos, pitos ir kaphos došų prigimtinės proporcijos (kombinacijos) sutrikimas ir yra ligų priežastis.

Yra šešios došos kitimo (ligų apsireiškimo) stadijos:

kaupimasis valdomame organe (kaupiasi: vata – apatinėje, pita – vidurinėje, kapha – viršutinėje kūno dalyse);

apsunkimas, viso 15 tipų. Simptomai priklauso nuo došos: skausmas pilve, raugėjimas, apetito stoka, pykinimas, galvos svaigimas. Došos atstatymas: gyvensena, dieta, valymo terapijos;

pasklidimas, susimaišymas su kita doša. Simptomai priklauso nuo došos ir vietos: pilvo pūtimas, skausmas žarnyne, nuovargis, vėmimas. Došos sugrąžinimas: gyvensena, dieta, masažai, valantysis kaitinimas;

persikėlimas, įsitvirtinimas silpnose organizmo vietose, susimaišymas su tos srities audiniais. Simptomai priklauso nuo došos ir vietos: viduriavimas, dizenterija, nevirškinimas, vidurių užkietėjimas, pūslės uždegimas, ir kt. Došos sugrąžinimas ir pašalinimas: gyvensena, dieta, vidurius liuosinančios priemonės, vaistažolės, valymo terapijos;

pasireiškimas požymiais silpnose organizmo vietose, susimaišymas su tos srities audiniais (vakarietiškais metodais nustatomi ligos simptomai). Došos grąžinimas ir pašalinimas (ligos gydymas, vakariet.): gyvensena, dieta, pančiakarma, ajurvediniai vaistai;

lėtinė stadija (ligos stadija ir komplikacijos audiniuose, kanaluose). Sudėtingas ligos gydymas: gyvensena, dieta, pančiakarma, spec.ajurvediniais vaistais, kombinuotomis priemonėmis arba liga neišgydoma.

 Žmogaus protas – tai tiltas tarp žmogaus vidinės ir išorinės aplinkos. Protas yra persmelktas visoje kūrinijoje egzistuojančių energijų – materialių gamtos gunų. Tai: satva (išmintis, sąmonės tyrumas), radžas (veikla, aistra, trikdantis aktyvumas) ir tamas (neišmanymas, inercija, nstabilumas). Vyraujanti guna nėra nulemta žmogaus pradėjimo ir gimimo metu – ją formuoja aplinka, veikia mityba. Sveikatos atstatymo tikslas – satvinio proto būvio siekimas. Bet kurioje kūno došoje gali pasireikšti bet kuri proto guna.

Sveikata – tai darni došų, audinių, medžiagų apykaitos, atliekų šalinimo veikla ir ramus jutimų, proto ir sielos būvis (Sušruta Samhita Sūtra, 15:48). Asmenybė vadinama sveika tada, kai protas yra aiškus ir ramus (harmoningas), o kūno funkcijos veikia darniai.

Dvasingumas. Ajurveda moko gyventi natūraliai ir harmoningai su viskuo, kas egzistuoja Žemėje: visais augalais, gyvūnais, klimatu, ir, žinoma, pačiu Dievu – Visatos kūrėju. Ajurveda nurodo, kad esame didesnės, dieviškosios sistemos dalis, egzistuoja aukštesnioji jėga. Individo asmeninis reikalas, kokį Dievo aspektą jis pripažins. Siekiant visapusiškos (įskaitant ir sielą) sveikatos, šis pripažinimas būtinas.

Liga – tai kančia. Tai sveikatą, gerovę ir patį asmens gyvenimą sugriaunanti būsena (Čaraka Sūtra Sthana, 1:15). Trys pagrindinės ligos priežastys yra: netinkami protiniai (psichologinės ligos), fiziniai (endogeninės ligos) ir aplinkos (egzogeninės ligos, sukeltos traumų, infekcijų, aplinkos teršalų) veiksniai. Liga atsiranda dėl perdėtos, nepakankamo ar netinkamos veiklos ar situacijos.

Viena svarbiausių ligos priežasčių – netinkama mityba. Lemiamą vaidmenį vaidina virškinimas. Iš nesuvirškinto maisto organizme susidaro toksinė medžiaga ama, kuri pasklidusi ir nusėdusi silpniausiuose organuose ir sistemose, tampa liga.

Ligos nustatymo metodai – tai paciento tyrimas ir specialių diagnostinių priemonių naudojimas.

Pagrindiniai ligos gydymo principai yra: priežasties nustatymas; ligos vystymosi stadijos nustatymas; visiškas fizinis ir psichinis išgydymas.

Bet kurios stadijos ligos gydymo atveju reikia arba pašalinti toksinus ir suderinti došų būklę organizme, arba pašalinti tokią disfunkciją šalin iš kūno. Šalinimo procesas apima tris etapus: paruošimas, valymas, atstatymas.

Valomąjį gydymą pančiakarmą sudaro penki metodai: vėmimo sukėlimas; vidurių laisvinimas; gydomoji klizma; vaistų vartojimas per nosį (nosis yra vartai į galvą, gydant ligas, pasireiškiančias aukščiau kaklo); taip pat kraujo nuleidimas chirurginiu (įpjaunant tam tikras kraujagysles) arba natūraliu (dėlių naudojimo, taurių statymo) būdu.

Pančiakarma atliekama patyrusio gydytojo priežiūroje, trunka 53-129 dienas.

Taip pat naudojama jauninimo terapija – rasajana. Tai senatvėje sulėtėjusio naujų lastelių susidarymo proceso ir fizinio bei psichinio imuniteto (odžaso) suaktyvinimas. Ji veiksminga satviškiems žmonėms: sąžiningiems, dvasingiems, švariems, be pykčio, ir tokių neigiamų emocijų kaip godumas ir pavydas. Kitokiam žmogui pilnas rasajanos efektas nepasireiškia.

Gydymas vyksta įvairiais etapais: gydoma liga per priežasties pašalinimą, stiprinama viškinimo jėga (džataragni); palaikomas reikiamas atliekų (mala) šalinimas; stiprinamas imunitetas ir dvasinis atsparumas. Gydoma įvairiuose ajurvedinės žmogaus fiziologijos lygmenyse:

grąžinama kūno doša į prigimtinę pusiausvyrą ir atstatomos reikiamos:

7 audinių (plazma, kraujas, raumenys, kaulai, kaulų čiulpai, reprezentacinis audinys),

– 12 medžiagų apykaitos ugnių, skaidančių maistą į maistingąjį skystį ir atliekas (išmatos, šlapimas, prakaitavimas, plaukai ir nagai) ir

– kanalų (maisto judėjimo į audinius, pakitusios došos judėjimo, atliekų šalinimo ir kt.) funkcijos

Ajurveda pabrėžia, kad maistas – svarbiausias pevencins vaistas. Tinkama mityba ir valgymo įpročiai, laikomi tiek fizinės, tiek protinės sveikatos šaltiniu. Produktų maistinė vertė ir jų poveikis organizmui nustatoma iš šešių maisto skonių ir šių skonių savybių.

Gera sveikata priklauso nuo gero virškinimo ir maisto pasisavinimo. Skrandžio funkcijas lemianti virškinimo ugnis vaidina lemiamą vaidmenį. Darniai žmogaus organizme veikianti ji garantuoja gerą sveikatą ir ilgą gyvenimą. Terminas „vidinė medicina“ faktiškai reiškia „gydyti virškinimo ugnį“.

Iki šių laikų yra išlikę pagrindiniai chirurginiai instrumentai bei ajurvedinis gydymo klasifikavimas. Aštuonios ajurvedos medicinos rūšys: vidinė medicina; ausų, nosies, gerklės ir akių ligos; bendroji chirurgija; dauginimasis (afrozodiakai).

Ajurvedos gydytojui keliami atitinkami aukšti reikalavimai: jis turi būti fiziškai sveikas, psichiškai ramus ir harmoningas bei dvasingas: sąžiningas, gydantis altruistiškai, tikintis Dievo pagalba.

 

  Išvados vakariečiui:

Ajurvedoje gydoma tiek besivystanti, tiek ir išsivysčiusi liga. Patologija (došos sutrikimas) žmoguje nustatoma labai anksti. Alopatinėje medicinoje ligos I-oji stadija atitinka ajurvedos medicinoje žmogaus patologijos penktą – šeštą stadijas.

Ajurvediškai žmogus gydomas kiekvienoje stadijoje. Gydymas priklauso nuo besivystančios ar išsivysčiusios ligos eigos:

Sveikiems žmonėms (besivystančioms, lėtinėms ligoms) skiriami pagrindiniai gydymo metodai, skirti protiniam ir fiziniam imunitetui atstatyti. Kitaip tariant, tai – satviškos proto būsenos skatinimas ir pakitusios došos (vikruti) atstatymas į prigimtinį (prakriti) lygmenį. Naudojami sveikatos palaikymo ir gydymo metodai: rekomenduojama gyvensena, dieta, aliejiniai masažai, pirminis organizmo valymas arba atskiros jo terapijos, vaistažolių vaistai.

– Aukštesnės stadijos (ligonių) ligų gydymas – tai satviškos proto būsenos skatinimas ir atstatymas; pakitusios, pakeitusios dislokacijos vietą ar išplitusios po visą otrganizmą došos (bei kitų kūno fiziologinių funkcijų (audinių susidarymo, transformacijos ugnių ir transportavimo kanalų veikimo) atstatymas. Skiriama:

– aukščiau išvardinti gydymo metodai, (o jiems nepadėjus) taip pat

– pilnas organizmo valymas – pančiakarma, kitokie vaistiniai preparatai (su brangakmeniais, kristalais, metalais);

– atskira atšaka – chirurgija, o taip pat

– atskirų gydymo metodų kombinacijos.

Kadangi ajurvedoje tiek besivystanti, tiek pasireiškusi liga (vikruti) gydoma pradedant tais pačiais gydymo metodais, kurie yra papildomi arba derinami priklausomai nuo ligos stadijos, atskirti sveikatinimą nuo gydymo neįmanoma.

Todėl, nors pirmosios stadijos ligų gydymui naudojami metodai primena vakarietišką sveikatinimo (tuo pačiu ir sveikos gyvensenos) sampratą, ajurvediškai tai yra ligos (besivystančios, pirminėje stadijoje) gydymas.

 

Lina Lukošienė

Paruošta remiantis dr. Partapo Chauhano knyga „Ajurveda. Mokslas apie gyvenimą ir sveikatą“ bei kita ajurvedos literatūra.

Legenda apie ajurvedos globėją Dhanvantarį

Senieji Hindu rankraščiai byloja istoriją apie ajurvedos globėją Dhanvantarį.

Kaip teigia legenda, kartą išminčius Durvasa prakeikė Indrą, pusdievių karalių, ir šis neteko savo galios, energijos ir geros lemties. Pasinaudoję palankia padėtimi, demonai, vedami karaliaus Bali, įveikė Indrą ir perėmė visatos kontrolę į savas rankas.

Indra ir pusdieviai kreipėsi pagalbos į Viešpatį Višnų, kuris patarė elgtis su demonais diplomatiškai. Nors Viešpats Višnu buvo minėjęs, kad pusdieviai gaus nemirtingumo nektaro, jie sudarė sąjungą su demonais, kad bendromis pastangomis išplaktų vandenyną ir tarpusavyje pasidalintų iš jo gautu nemirtingumo nektaru.

Vandenyno plakimo procesas buvo sudėtingas. Plakimo metu gausybė dangiškųjų objektų ir būtybių iškilo į paviršių. Pačioje proceso pabaigoje iš vandenyno apsireiškė Viešpats Dhanvantaris, laikydamas rankose puodynę, pripildytą dangiškojo nemirtingumo nektaro.

Demonai pirmieji stvėrė puodynę su nektaru ir pradėjo tarpusavyje ginčytis, kuris ragaus pirmas. Viešpats Višnu nepraleido galimybės apmulkinti juos. Jis apsireiškė gražios moters Mohini, sužavėjusios demonus, forma, atgavo nektarą ir išdalino jį pusdieviams. Kai tik pusdieviai išgėrė nektarą, įgavo galių ir įveikė demonus.

Viešpats Višnu išpranašavo, kad Viešpats Dhanvantaris vėl apsireikš pasaulyje tam, kad išmokytų žmones Ajuredos mokslo. Taip ir įvyko. Vos tik Viešpats Indra išvydo žmoniją, kenčiančią nuo skausmo ir ligų, paprašė Viešpaties Dhanvantario apsireikšti materialiame pasaulyje ir išmokyti žmoniją Ajurvedos.

Dhanvantaris gimė Kašyje, kilmingų valdovų šeimoje. Ilgainiui tapo karaliumi. Dar būdamas jaunu berniuku, pasižymėjo asketiškomis savybėmis. Būdavo nepaprastai disciplinuotas ir atlikdavo rūsčias askezes.

Išminčiams ir rišiams (regintiesiems Tiesą), tapusiems jo sekėjais, Dhanvantaris perdavė Ajurvedą verbaliniu būdu. Jo mokymai yra užrašyti Agni Puranoje, taipogi jo mokinių Sušrutos, Pauskalavatos, Aurabhos, Vaitaranos mokymuose.

Sakraliuose raštuose yra teigima: „Tas, kuris prisimena Dhanvantario vardą, gali būti išvaduotas nuo visų ligų“.

Viešpats Dhanvantaris, medicinos dievas, yra garbinamas visoje Indijoje. Kiekvienais metais, dvi dienas prieš Divalio šventę, Šviesų festivalio metu yra pagerbiamas Dhanvantaris, minint Jo apsireiškimo dieną. Vakaro metu, atsisukus į šiaurės pusę, šiaurės – rytų kryptimi prie įėjimo į namus yra uždegama ritualinė aukojimo ugnis, kviečianti Viešpatį Dhanvantarį, gebantį aprūpinti sveikata ir gyvenimo laime.

Teigiama, kad Viešpats Dhanvantaris sunaikina negatyvumą žmoguje ir laimina savo atsidavusiuosius gera sveikata.

Dhanvantario priesakas

Sarve bhavantu sukhina
Sarve santu niramaya
Sarve bhadrani pashyantu
Ma kaschid dukh bhag bhavet

Tebūnie visi laimingi!
Tebunie visi sveiki!
Telydi visus sėkmė!
Teišnyksta kančios!
Dieve mano, teįsigali Taika!